ISTORIJA

linija

Garbaus amžiaus sulaukusi Vilniaus Žirmūnų gimnazija (buvusi Vilniaus 7-oji vidurinė mokykla) v1 ne visą laiką buvo gimnazija. Kai
1905 metais bankininkasJuozapas MontvilaUkmergės gatvėje nupirko iš turkų buvusią kepyklą ir įsteigė slaptą mokyklą, joje, kurį laiką vadintoje „turkų namais“ arba „vaikų prieglauda“, mokėsi septynmečiai ir jaunesni vaikai. Jie čia baigdavo keturias klases. Į mokyklą jie nešdavosi elementorius, rusų kalbos chrestomatiją, istoriją, vieną kitą sąsiuvinį, medžiagą rankdarbiams. Lenkiškai mokomi mokiniai papildomai mokėsi ir Lietuvos istorijos. Tai buvo labai reikšmingos pastangos šviesti tautą. Keturklasė slaptoji mokykla (joje dirbo pirmoji liaudies mokytoja Elena Grigonytė, pasivadinusi Jelena Grigonisuvna, skiepijusi neapykantą caro valdžiai, jos valdininkams, šiuos vertė domėtis mokyklos veikla).
.
Pirmaisiais mokslo metais mokykloje galėjo mokytis tik 1905 metais Rusijos revoliucijoje dalyvavusių darbininkų vaikai.
v1v1
Mokykla apie 1930 metus. Buvusios mokyklos vietoje dabar Verslo centras
.
Prie mokyklos buvo įsteigta labdarybės draugija, kuri rūpinosi vargingų šeimų vaikais, organizavo jiems nemokamus pietus. Kasmet mokyklą lankė apie 300 mokinių – lenkų ir lietuvių. Mokytojai beveik visi buvo lenkai.
.
1907 m. iš Maskvos atvažiavę rusai mokytojai mokė rusų kalbos. 1908-aisiais įkūrėjo J. Montvilos rūpesčiu prie mokyklos buvo pastatytas priestatas, kuriame buvo įrengtos trys klasės ir nedidelė aktų salė.
.

Mokiniai, baigusieji šią mokyklą, tapdavo liaudies mokytojais. Dažniausiai jie buvo skiriami dirbti Vilnijos krašte. Buvęs mokyklos mokytojas Tarasevičius prisimena, kad 1908 m. I klasėje mokėsi 35, II – 32, III – 27, IV – 40, V klasėje 43 mokiniai.
.

Juozapas Montvila, visą laiką rūpinęsis mokykla, joje dažnai apsilankydavo, išklausydavo mokytojų ir mokinių pageidavimus, stengdavosi kartu su jais išspręsti iškilusias problemas. 1911 metų pradžioje mirus J. Montvilai mokykla buvo uždaryta.
.

1912 m. joje, vėl atidarytoje vietos valdžios, visi dalykai buvo dėstomi jau rusų kalba.
.

1939 m., grąžinus Vilnių Lietuvai, mokykla buvo pavadinta Vilniaus 6-ąja pradine mokykla, o jos vedėju paskirtas J. Budėnas. 7 skyrių mokykloje mokėsi apie 400 berniukų nuo 7 iki 14 metų. Kaip atskiri dalykai joje buvo įvesti lietuvių kalba ir Lietuvos istorija.
.

1940-1941 m. m. dešimtyje klasių mokėsi 430 berniukų. Juos mokė ir keli lietuviai: N. Karvelis, V. Šemienė, J. Budėnas, L. Vanagaitytė ir kt.
.

1943 m., vokiečiams užėmus mokyklos v1patalpas, ji persikėlė į Krokuvos gatvę, o vokiečiams pasitraukus sugrįžo į Ukmergės gatvę. Mokslo metai prasidėjo 1944 m. rugsėjo 1 d. Keturiuose mokyklos skyriuose (6 komplektuose – 291 mokinys) mokėsi jau ir berniukai, ir mergaitės.
.

1946 metais iš 10 klasių 4 klasės buvo lietuviškos. 1947 m. Vilniaus 6-osios pradinės mokyklos bazėje įsikūrė pirmoji lietuviška progimnazija, kuriai vadovauti buvo paskirtas direktorius
Mykolas Serafinas (1947 – 1951 m.).
.

1950-1951 m. m. ji išaugo į vidurinę mokyklą. Jai, tapusiai Vilniaus 7-ąja vidurine mokykla, vadovavo jaunas energingas direktorius
Juozas Kavaliauskas (1951 – 1952 m.), kuris netrukus tapo švietimo ministro pavaduotoju. Vėliau mokyklos vairą perėmė mokymo dalies vedėja Aldona Balsevičienė (1952 – 1971 m.).
.

1967 m. rugsėjo 1 d. mokykla persikėlė į naujas patalpas Žirmūnų gatvėje, prie Neries šaltiniuotos pakrantės, apaugusios ievomis. Tuomet joje mokėsi 1153 mokiniai. Vėlesniais metais mokinių padaugėjo net iki 2 tūkstančių (mokykla dirbo dviem pamainomis).
.

Šį pavasarį mokyklą baigė 63-oji abiturientų laida. O kiek abiturientų baigė per 63-ejus metus!
Į gyvenimą palydėta linksmų ir padykusių, gabių ir darbščių abiturientų!
.

Mokykloje buvo sustiprintas fizikos mokymas. Mokytojos ekspertės D. Usorytės mokiniai, dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse fizikų olimpiadose, dažnai tapo jų prizininkais. Beveik kasmet Jaunųjų matematikų olimpiadoje dalyvaudavo ir geriausieji mokyklos matematikai, mokytojos ekspertės O. Jablonskienės mokiniai. 1987 metais Lietuvos matematikų draugija skyrė mokyklai apdovanojimą už geriausią pasirodymą respublikinėje jaunųjų matematikų olimpiadoje.
.

Mokykloje dirbo daug kitų kūrybingų ir darbščių, reiklių sau ir mokiniams mokytojų: mokytojos ekspertės – A. Šakalienė (anglų k.), D. Usorytė (fizikos), O. Jablonskienė (matematikos); metodininkės/-ai: B. Tarutienė (geografijos), B Garlienė (pradinių k.), D. Agurkienė (istorijos), L. Minelgienė (rusų k.), N. Sirgedienė (lietuvių k.), E. Laukaitienė (lietuvių k.), R. Tamošiūnienė (rusų k.), N. Uzdilienė (rusų k.), N. Valiulienė (rusų k.) D. Daraškevičienė (biologijos), A. Keblas (geografijos), J. Buliuolis (matematikos) ir kiti.
.

Ir šiandien gimnazijoje dirba daug kūrybingų ir darbščių pedagogų – tai mokytojai ekspertai: D. Šiurkutė (vokiečių k.), J. Šačkutė (istorijos), V. Stanevičienė (anglų k.), O. Gaubienė (fizikos), A. Mikalauskienė (matematikos), N. Zdanienė (matematikos); mokytojai metodininkai: N. Daubaraitė (chemijos), D. Puodžiukienė (biologijos), I. Niuniavaitė (ekonomikos), A. Markeliūnienė (lietuvių k.), J. Leleivienė (lietuvių k.), N. Žiobienė (lietuvių k.), taip pat ilgametis pučiamųjų orkestro „Septima“ vadovas, muzikos mokytojas ekspertas V. Skripkauskas bei didelis būrys kitų.
.

Nesunku tik būtų išvardyti visus buvusius mokyklos vadovus. Tai
Juozas Kavaliauskas, Aldona Balsevičienė, Ona Pigagienė (1971 – 1974 m.), Valentinas Blotnys (1974 – 1984 m.), Stasys Katinas (1984 – 1989 m.). Nuo 1989 metų mokyklai vadovauja sumanus, energingas matematikas Edmundas Grigaliūnas. Jis puikiai geba burti pedagogų kolektyvą rimtam, kūrybingam darbui.
.

v1Mieloji mokykla! Kiek nuostabių, malonių mokytojų turėjai, kurie iki paskutinės minutės mokykloje skiepijo gėrį, grožį, meilę, pagarbą žmogui ir Tėvynei. Mokiniai glaudėsi prie Tavęs, mokytojau, guodėsi džiaugsmu, begaline jaunatviška meile, ieškojo užtariamo, paguodos žodžio, ir Tu juos guodei, mylėjai, skleidei šilumą, nes tai – Tavo vaikai.
.

Mokyklai nuo
1993 metų rugsėjo 1 d. suteikta teisė atidaryti pirmąją realinio profilio gimnazijos klasės statusą turinčią klasę.
.

Vilniaus miesto tarybos sprendimu
1996 metais 7–ajai vidurinei mokyklai suteiktas Žirmūnų vidurinės mokyklos pavadinimas.
.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu
1999 metais mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.
.

Nuo 2001 metų rugsėjo mėn. gimnazijoje buvo nebekomplektuojamos I-IV pradinės, o nuo 2002 m. rugsėjo mėn. ir V-VIII pagrindinės mokyklos klasės.
.

Vilniaus miesto tarybos sprendimu 2002 v1 metais Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje
pradėtos komplektuoti tik I – IV gimnazijos klasės.

Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje 2016-2017 m.m. mokosi 766 gimnazistai. Darbuojasi 71 mokytojas. Mokykla šiemet išlydės 67-ąją abiturientų laidą.